škalampa

škalámpa scom. (1) menk. 1. LKAI147(Ig), Grk prastas arklys, prasta kumelė, kuinas. 2. prastas, neišvaizdus, apsileidęs žmogus: Ne kaži kas – tokia škalámpa, i gana Jrb. Greičiau rangykis, tu škalampa, – kurias metas pasdarė! An. Boba škalámpa, kuri be dantų J. 3. Motriška, plačiai apsidariusi (krinolinose), bus škalámpa J.